Akumuliacinė talpa – reikalinga ar ne?

Nors egzistuoja daugybė patalpų su skirtingais energetiniais poreikiais, apžvelgsime naujos statybos, pakankamai gerai apšiltintus pastatus. Didžiausią dėmesį skirsime akumuliacinėms talpoms: jų rūšims, pavyzdžiams bei netradiciniams sprendimams.

1. AKUMULIACINĖ TALPA IR MALKINIS/ DUJŲ GENERACINIS KATILAS

Dujų generacija malkiniame katile galima tik tuo atveju, jei katilas pasiekia aukštą temperatūrą – 70 laipsnių C ir didesnę. Taip pat reikia, kad katilas maksimalia galia viduje veiktų kuo ilgesnį laiką. Priešingu atveju, minimali galia neužtikrina optimalaus deguonies padavimo į degimo kamerą, vadinasi, dujų generacija nevyksta: kuro kiekis katile ilgainiui ir toliau mažėja, tik šilumos sugeneruojama ženkliai mažiau. Norint, kad katilas gautų pilną apkrovą, reikalinga akumuliacinė talpa. Ji skirta energijos pertekliaus krovimui. Tarkime, namams reikalinga 5kW galia, o katilas pasižymi 20 kW galingumu, todėl net ir pasibaigus kurui katile, namai bus šildomi iš akumuliacinėje talpoje sukauptų atsargų. Su šiuo įrenginiu namai greitai neatvėsta, jų apšildymui reikalinga mažesnė temperatūra, o kuro tokiam pat energijos kiekiui sunaudojama kur kas mažiau.

2. AKUMULIACINĖ TALPA/ GRANULINIS KATILAS

Tam tikrais atvejais granuliniai katilai yra pranašesnė technologija už akumuliacinę talpą. Tačiau, kartais akumuliacinės talpos savo savybėmis yra nepalyginamos su granuliniais katilais. Tad, kokie tie atvejai?

a) Kai katilas neužsigesina ar neužsikuria automatiškai, akumuliacinė talpa didelės naudos neduoda;

b) Granulinis katilas puikiai pasitarnauja grindų šildymui su automatiniu užsikūrimu bei užsigęsinimu. Jei katilo automatika leidžia, akumuliacinių talpų galima ir atsisakyti. Tokio šildymo esmė: vedamas darbo grafikas, kada katilas veikia ir kada ne (tarkime, kasdien nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 18:00 iki 22:00). Tokiu būdu katilui užsikūrus sistema bus kiek atvėsusi ir katilas ilgesnį laiką dirbs maksimalia apkrova. Šis veikimo principas užtikrina aukštesnį granulinio katilo naudingumą. Siekiantiems visiškai pilno šildymo proceso, rekomenduojama prijungti kambario termostatą. Katilui dirbant pasirinktu intervalu, bus apribotas temperatūros užkėlimas iki aukštesnės negu pageidaujama patalpose. Taip pat galima suprogramuoti, kad katilas atsijungtų ir nuo kambario termostato signalo. Šioje vietoje grindys iš dalies atstoja akumuliacinę talpą, tad papildomai jos montuoti – nereikia.

c) Granulinis katilas su grindų, radiatorių (arba tik radiatorių) šildymu. Nors galima naudoti anksčiau minėtą programovimo schemą, visgi, radiatoriai neturi galimybės kaupti šilumos, taip, kaip ir betonas grindų šildyme. Taigi, naudojant granulinį katilą patalpose su radiatorių šildymu, juntamas šilumos nepakankamumas. Norint optimizuoti šį šildymo procesą, rekomenduojama akumuliacinė talpa. Ji pasitarnauja tais atvejais, kai katilas turi gauti minėtą pilną apkrovą. Galima rinktis 300 litrų arba 500 litrų daugiafuncinių talpų įrenginius. Jų viduje tuo pat metu ruošiamas ir karštas vanduo, todėl žmogui nebereikia papildomai įsigyti boilerio/ vandens šildytuvo. Vadinasi, sumažėja bendrosios išlaidos.

d) Akumuliacinė (daugiafunkcinė) talpa dar rekomenduojama ir tada, kai granulinis katilas suprojektuotas kartu su grindų šildymu, saulės kolektoriumi ir papildymu šilumos šaltiniu, pavyzdžiui, židiniu su vandens kontūru. Tokiu atveju visi šildymo šaltiniai šildo vieną talpą, iš kurios šiluma keliauja po visus namus (veikiant vienam iš šaltinių, kiti šaltiniai šildys minimaliai arba išvis nešildys, jeigu užteks minėtos galios).

e) Jei pasirinktas granulinis katilas yra per daug galingas, irgi rekomenduojama akumuliacinė talpa. Šios technologijos dėka galima išvengti veikimo minimaliomis galiomis.

Svarbu nepamiršti, jog kiekvienas atvejis yra individualus, todėl šildymo sistema turėtų būti taip pat parenkama atsižvelgiant į tam tikrus aspektus. Pateikta informacija – orientacinio pobūdžio, siekiant efektingiau apšildyti savo namus, patariama pasitarti su specialistais.